Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Dailė>Skėčių įvairovė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Skėčių įvairovė

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Idėją pasufleravo sijonas. Skėtis. Skėtis turtuolių privilegija. Draudimas puošti auksu. Rankų darbo skėčiai. Aksesuaras lietui. Kaip išrinkti skėtį. Skėčio priežiūra. Skėtis ne tik apsauga nuo lietaus. Išvadas.

Ištrauka

Mada visą laiką priklausė nuo oru ir visų reiškinių, formuojančių orą mūsų gilioj planetoj. Saule degino jų puikų išblyškusį kūną, keičianti spalvą į raudoną arba rudą, taip ogi atsirado ant nosies ir veido strazdanos. Dar Graikijoj atsirado galvos apdangalas, apsaugantis nuo saulės, su plačiu kraštu ir aštriu dangčiu, kur pritvirtina prie viršaus patiesalo palapines tipo ir nenešiojama kartu su juo priklausomai nuo saules buvimo vieta . Šiltuose kraštuose skėtis beveik visada buvo neatimama dalis moters tualete. Jo kartais labai plati skrybėlė arba specialus apdangalas ant veido, apsaugantis nuo saulės, vėjo ir šalčio. Bet kartais skrybėlės tapdavo didesnės už stalo viršų. Ir visa tai darė dėl grožio. Tik 15 amž, kai į madą atėjo raudonos spalvos plaukai, damos nuėmė skrybėles ir pakišo savo plaukus prieš saulę, kad plaukai pašviesėtų ir gautų norimą spalvą.Moteris reagavo į lietų skeptiškai, negu į spiginančią saulę. Lietingu oru jie neišeidavo i lauka. Arba lietingu oru tiko skėtis ir nuo saules. Taip ogi 1715 metais laikrašty (Frauenzimmerleiikon) pasakyta, kad "parasolis" reiškė skėtį- tai apdangalas iš klijuotes naudojamas, kaip nuo saulės nudegimui, taip ogi nuo lietaus.
Iki šiol skėtis lydi mūs visa gyvenimą.
XVII amžiuje skėčiams buvo ieškoma lengvesnių, patvaresnių medžiagų. Idėją pasufleravo gimininga skėčiui forma - kupolinis sijonas. Jį manierizmo epoc¬hoje prilaikė lankai iš banginio ūsų. Ši medžiaga buvo pritaikyta ir skėčio rėmams, ją pakeitė tik XIX am¬žiaus viduryje atsiradę lengvi plieno karkasai.
Kaprizingos damos nepasitenkino tokiais pokyčiais ir vertė išradėjus vikriau suktis tobulinant konstrukci¬ją. Dar XVIII amžiuje buvo išrastas sulenkiamas stie¬bas, dėl kurio ne tik sutrumpėjo kotas, bet ir atsirado galimybė valdyti skėčio stogelį. XIX amžiaus pradžio¬je jį buvo galima judinti tarsi vėduoklę, jis saugojo ne tik nuo vidurdienio saulės.
Bet tuomet trūko vyrų kantrybė. Jie nusprendė pasinaudoti romėnų patirtimi. XVIII amžiaus viduryje vienas nežinomas ponas išdrįso išskleisti skėtį lietui lyjant ir kaip tradicijų laužytojas sulaukė pasipriešini¬mo, jį lydėjo patyčios - juk skėtis iki tol buvo tik mo¬terų aksesuaras.
Tačiau pradžia jau buvo padaryta, ir netrukus skėtį nešiojo ne tik moterys, bet ir vyrai, ne tik sau¬lei šviečiant, bet ir lyjant. Neretai jis atstojo lazdelę. Tuomet buvo pakeista ir rankena — ji įgavo lenktą formą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-09
DalykasDailės kursinis darbas
KategorijaDailė
TipasKursiniai darbai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis177.53 KB
Autoriusjelena
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasProf. V. Rimkus
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasMenų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Skeciu ivairove [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 13 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Prof. V. Rimkus
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą